Gamybos ciklo sistema

Gamybos ciklas ir gamybos organizavimo metodai

Sėkmingai įmonės veiklai užtikrinti, būtina efektyviai suformuoti gamybos ir organizacijos struktūrą. Svarbiausia gamybos elementas - gamybos ciklas, kuriuo remiantis apskaičiuojami gamybos pajėgumai, nustatoma nebaigtos gamybos apimtis, nustatoma produkto paleidimo data ir atliekami kiti planavimo ir gamybos skaičiavimai.

Naudojamus gamybos proceso organizavimo metodus galima suskirstyti į tris tipus.

Gamybos procesas - tai darbuotojų veiksmai, kurių dėka žaliavos ir medžiagos yra konvertuojamos į gatavus produktus. Gamybos charakterį nustatyto tokie gamybos proceso komponentai kaip:

• Profesionalus, darbą išmanantis personalas;
• Darbo priemonės (įranga, pastatai, įrankiai);
• Darbo elementai (žaliavos, medžiagos);
• Energija (elektras, šilumos energija, mechaninė energija, šviesos energija, raumenų energija);
• Informacija (teisinė, politinė, komercinė, gamybinė).

Gamybos ciklas - tai vienas svarbiausių techninių ir ekonominių rodiklių, kalendorinis laikotarpis nuo žaliavų ir medžiagų perdirbimo pradžios iki galutinio gamybos produkto. Gamybos ciklas susideda iš pagrindinių ir pagalbinių technologinių operacijų, taip pat pertraukų produkto gamybos procese. Technologinis ciklas yra laikas atlikti pagrindines technologines operacijas.Technologinio proceso metu darbuotojas arba mechanizmai, kuriais jis valdomas, daro poveikį darbo objektui. Taip pat technologinis cikle apima technologinius procesus, vykstančius be žmonių ir technikos dalyvavimo, pavyzdžiui, gaminių džiovinimas arba aušinimas.

Gamybos ciklo trukmė skaičiuojama pagal formulę

Tc = T1 + T2 + T3,

kur T1 - pagrindinių operacijų vykdymo laikas; T2 – pagalbinių operacijų atlikimo laikas; Tn3 -pertraukų laikas.

Technologinio ciklo laiko sumažinimas - svarbiausias šaltinis gamybos efektyvumui įmonėje didinimui. Kuo trumpesnis gamybos ciklas, tuo geriau naudojamas įmonės gamybos potencialas. Be to, trumpas gamybos ciklas padeda sumažinti nebaigtos gamybos apimtis ir produkcijos savikainą.

Gamybos ciklo trukmei turi įtakos produkcijos gamybos sudėtingumas, taikomų technologijų lygis, technologinių procesų mechanizacija ir automatizacija, įmonės darbo režimas, nepertraukiamas darbo medžiagų ir įrankių tiekimas, taip pat energija. Gamybos ciklo trukmei taip pat turi įtakos technologinių operacijų deriniai ir darbo objekto perdavimo iš vienos darbo vietos į kitą tvarka.

Egzistuoja trijų tipų technologinių operacijų deriniai:

• Nuoseklūs;
• Lygiagretūs;
• Nuoseklūs-lygiagretūs.

Nuoseklaus judėjimo metu, detalių partijos apdirbimas pereinant prie kiekvienos sekančios operacijos prasideda po ankstesnės operacijos apdirbimo pabaigos. Lygiagretaus judėjimo metu, detalių sekančiai operacijai perdavimas vykdomas po vieną vienetą arba transporto partija iš karto po apdirbimo ankstesnės operacijos metu. Lygiagreti operacijų atlikimo tvarka užtikrina trumpiausią gamybos ciklą, bet dėl nevienodos atskirų operacijų trukmės periodiškai pasitaiko darbuotojų ir įrangos darbo pauzė. Tokiu būdu, šis darbo būdas yra ne visada racionalus. Šiuo atveju, pirmenybė gali būti teikiama nuosekliam-lygiagrečiam operacijų deriniui, kurio metu dalys yra perduodami iš vienos operacijos į kitą transporto partijomis ar vienetais, o tuo tarpu visa partija yra tvarkoma kiekvienos operacijos metu be pertraukų. Nuoseklaus-lygiagretaus tipo detalių judėjimo metu gamybos ciklas trunka ilgiau nei lygiagretaus judėjimo metu, bet žymiai mažiau nei nuoseklaus judėjimo metu.

Naudojamus gamybos proceso organizavimo metodus galima suskirstyti į tris tipus:

• Srautiniai;
• Partijiniai;
• Vienetiniai.

Srautinio metodo charakteristikos:

• Gamybos proceso padalijimas į atskiras operacijas;
• Darbo vietų specializacija;
• Lygiagretus operacijų atlikimas darbo vietose;
• Įrangos išdėstymas pagal technologinio proceso eigą;
• Gamybos proceso nenutrūkstamumas, kuris yra pasiekiamas operacijos trukmės ir srauto takto lygybe arba daugialypumu. (Taktas - laiko tarpas tarp dviejų gretimų produktų starto ar laidos gamybos linijoje. Vertė, atvirkščioji taktui – srauto linijos ritmas.);
• Specialus transportas darbo daiktų iš vienos operacijos į kitą perdavimui.

Pagrindinis struktūrinis srautinės gamybos vienetas - gamybos linija. Tai darbo vietų rinkinys, kurie išdėstyti pagal technologinį procesą ir sujungti vienas su kitu specialiomis transportavimo priemonėmis. Dažniausiai naudojamos transportavimo priemonės su pavara- konvejeriai. Ant konvejerio produkto judėjimo metu yra atliekamos technologinės operacijos. Prasidėjus pulsuojančiam darbui, konvejeris sustoja operacijų atlikimo metu. Gamybos linijos yra labiausiai paplitusios lengvosios ir maisto pramonėje, mašinų inžinerijoje, metalo apdirbime ir kitose pramonės šakose.

Srautinis gamybos organizavimo metodas pasižymi dideliu efektyvumu, kuris pasiekiamas aukšto lygio visų gamybos organizavimo principų naudojimo dėka. Srautinio metodo efektyvumo pasireiškimai:

• Darbo našumo didėjimas;
• Gamybos proceso mechanizavimas;
• Siaura darbo vietų specializacija;
• Apdirbimo ciklo sumažėjimas;
• Produkcijos savikainos sumažėjimas.

Srautinio gamybos proceso organizavimo trūkumai:

• Darbuotojų kaitos padidėjimas dėl monotoniško darbo surinkimo linijose;
• Pilnas produkto paruošimas gamybai, bet koks papildomas veiksmas reikalauja viso konvejerio sustabdymo;
• Galimybė sustabdyti visą srauto liniją dėl vienų staklių gedimo ar vieno darbuotojo išėjimo.

Partijinio metodo gamybos organizacijos charakteristika:

• Produktų gamybos paleidimas partijomis;
• Kelių rūšių produktų apdorojimas vienu metu;
• Kelių operacijų atlikimas vienoje darbo vietoje;
• Tiek specializuotos, tiek universalios įrangos naudojimas;
• Plačios specializacijos kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas;
• Įrangos išdėstymas pagal vieno tipo staklių grupes.

Daugiausia partijiniai gamybos organizavimo metodai yra paplitę serijinėje ir mažų apimčių serijinėje gamyboje, masinės ir didelių apimčių serijinės gamybos paruošimo cechuose, kur naudojama aukšto produktyvumo įranga, kuri pralenkia savo pajėgumu pralaidumo galimybes sekančiuose padaliniuose.

Vienetinis gamybos organizavimo metodas yra naudojamas produktų gamybai vienetiniais egzemplioriais arba mažomis nepasikartojančiomis partijomis. Jis naudojamas sudėtingos unikalios įrangos (valcavimo įrenginių, turbinų, ir t.t.), specialios įrangos gaminimui, taip pat atskirų tipų remonto metu.

Vienetinio gamybos organizavimo metodo charakteristikos:

• Nepasikartojanti produkcijos nomenklatūra;
• Specialios ir universalios įrangos naudojimas;
• Įrangos išdėstymas pagal vieno tipo staklių grupes;
• Kvalifikuotų plačios specializacijos darbuotojų pritraukimas;
• Daug darbų, naudojant rankų darbą;
• Didelės nebaigtos gamybos atsargos;
• Didelės išlaidos gamybai ir produktų realizavimui;
• Žema darbo kapitalo apyvarta.

Vienetinio gamybos organizavimo metodo efektyvumo didinimas yra įmanomas standartizavimo plėtros, detalių ir mazgų unifikavimo, grupinių perdirbimo metodų naudojimo dėka.